Darbotvarkėje „Pratybos kaip elgtis dujų avarijos atveju“
Avarinės parengties pratybos yra itin svarbios, kai vykdomi su dujomis susiję darbai, siekiant užtikrinti, kad asmenys, kasdien dirbantys su dujomis, ir bet kokie kiti susiję asmenys, būtų saugūs. Visų pirma siekiama vykdyti nelaimingų atsitikimų prevenciją ir sumažinti galimą žalą.
Naudodami potencialiai pavojingas medžiagas, pvz., dujas, turėtumėte žinoti, ką daryti įvykus nelaimingam atsitikimui. „Mes gaminame ir tiekiame įvairių rūšių dujas, ir kasdien dirbant su dujomis yra ypatingai svarbu visada būti pasiruošus avarinėms situacijoms“, – sako Jan Einar Gjerde, Tjeldbergodden esančios AGA gamyklos vadovas, kuris kasdien ištisus metus dujovežiu vežioja dujas.
Dujovežio avarijų modeliavimas
Blogiausias scenarijus, kai dujovežis susiduria su lengvuoju automobiliu, vaikai turi būti evakuoti iš mokyklos ir dienos priežiūros centro, o taip pat turi būti evakuoti ir kiti sužeisti asmenys. AGA organizuotos avarinės parengties pratybos buvo tikrai įspūdingos. „Mes pateikėme avarinėms tarnyboms labai realų scenarijų“, – teigia iniciatorius Gjerde ir pasakoja toliau: „į pratybų vietą atvyko ugniagesiai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, policija ir techninės pagalbos keliuose darbuotojai, ir niekas nežinojo, kokios rūšies dujos buvo dujovežyje. Tokiais atvejais svarbu susisiekti su dujų tiekėju, kad jis suteiktų informacijos ir jūs galėtumėte tinkamai elgtis atitinkamoje situacijoje.“
Svarbu visada būti pasiruošus nenumatytiems atvejams
Pasirengimas vis dar yra vienas iš politinės darbotvarkės klausimų, ypač po įvykusių tragiškų įvykių. Tačiau įvykus nelaimingam atsitikimui, ne visada pakanka tiesiog turėti raštu parengtus planus ir procesus. Krizinėse situacijose dažnai reikia improvizuoti ir greitai priimti teisingus sprendimus, todėl yra svarbu organizuoti praktines ir tikroviškas pratybas. Jei pasirengimas nebus svarbiausiu dalyku tiems, kurie privalo padėti, tai gali sukelti beprasmiškas mirtis. „Pratybose mes išbandome viską, kas neturėtų atsitikti“, – sako AGA patarėjas saugumo klausimais Kai Arne Trollerud. „Įvykus nelaimingam atsitikimui, svarbu, kad pirmieji į nelaimės vietą atvykę asmenys tiksliai žinotų, ką daryti. Tai gali būti kelių minučių, gal net sekundžių reikalas“, – pabrėžia K. A. Trollerud.
K. A. Trollerud anksčiau yra dirbęs ugniagesiu ir pabrėžia, kaip yra svarbu organizuoti tokias pratybas:
„Parengties planai yra stiprūs tik tiek, kiek yra stipri jų silpniausia grandis. Priešgaisrinė tarnyba dažniausiai tinkamai reaguoja į „įprastus“ nelaimingus atsitikimus. Tačiau su dujomis susijęs nelaimingas atsitikimas gerokai skiriasi nuo įprasto nelaimingo atsitikimo, ir jūs retai arba niekada neturite galimybės praktiškai tai išbandyti. Todėl labai naudinga dalyvauti tokiose pratybose“, – teigia jis.
Degančių dujų gesinimo pratybos
„Su dujomis negalima juokauti. Pavyzdžiui, daugelis žmonių mano, kad deguonis yra visiškai nepavojingas, bet koncentruotas deguonis yra viena iš ypatingai degių medžiagų. Todėl svarbu, kad avarinėms tarnyboms būtų suteikta galimybė nuolat mokytis, kaip gesinti gaisrus, kilusius naudojant skirtingų rūšių dujas. Tada jie pamatys, kas vyksta, kai yra gesinama su vandeniu, CO2 ir gesinimo milteliais. Iš tiesų, jūs turite suprasti, kaip tai veikia“, – tvirtina K. A. Trollerud.
Kas yra avarinė parengtis?
Avarinė parengtis reiškia pasirengimą atitinkamai situacijai. Avarinės parengties pratybos yra organizuojamos siekiant užtikrinti, kad nelaimingi atsitikimai neįvyktų arba kad nelaimingų atsitikimų padariniai nebūtų tokie skaudūs. Avarinė parengtis apima technines, vykdymo ir organizacines priemones, kurias įvykio metu ketina įgyvendinti reagavimo į avarines situacijas organizacijos vadovybė, siekdama apsaugoti darbuotojus, medžiagas ir vertingus daiktus. Avarinės parengties pratybas organizuoja avarinės tarnybos, valstybinės įstaigos ir privačios įmonės. Prieš pradėdama vykdyti pratybas organizacija privalo turėti raštu parengtus planus, kuriuose būtų aiškiai apibrėžtos pareigos, atsakomybė ir prievolė pranešti. Pratybų tikslas yra užtikrinti, kad darbuotojai, kuriems galbūt teks dalyvauti reaguojant į realią avarinę situaciją, žinotų, ką daryti, kam pranešti, žinotų įprastą tvarką, taigi ir sugebėtų kuo tinkamiau reaguoti atitinkamoje situacijoje.
Tekstas – Ingalill Sandal, Unni Bekkevold
Nuotrauka – HD Studio AS
