Vasaros saulė ir karštis – ne kliūtis žiemos sporto varžyboms

Vieta ar oro sąlygos – nėra kliūtis rengti žiemos sporto renginius. Tai įrodė paskutinis „X Games Norway“ renginys, kurio metu „Big Air“ varžybos vyko tankiai gyvenamuose miesto rajonuose metų laiku, kai gatvėse visi vaikšto su šortais ir palaidinėmis.

Laukiama rezultatų. Sven Thorgren (Švedija) vyrų snieglenčių kvalifikacinėse varžybose.

Šiandien snieglentininkai dažniausiai savo „Big Air“ triukus demonstruoja ant specialiai pastatytų didelių rampų. Tai yra aukštos plieninės konstrukcijos, surinktos iš daugiau kaip šimto tūkstančių dalių – tai tarsi milžiniškas konstruktorius, padengtas dirbtiniu sniegu. Tad ko reikia, norint pastatyti rampą, ant kurios profesionalūs sportininkai gali parodyti visus savo sugebėjimus – trigubą „cork“, 1620, o gal net keturgubą „cork“? Kaip karštą vasaros dieną, pagaminti tiek sniego?

Didžioji dalis „Big Air“ rampų įrengiamos laikinai; dažniausiai jos projektuojamos konkrečiam renginiui. Todėl visos rampos šiek tiek skiriasi. „Big Air“ varžybų renginiai miesto aplinkoje vis populiarėja, pvz., automobilių stovėjimo aikštelėse, futbolo aikštėse arba, kaip jos vyko Norvegijos Fornebu mieste – sename oro uoste. Tokiose vietose erdvė dažniausiai būna ribota, todėl rampos joms projektuojamos individualiai. Mažiau erdvės yra papildomas iššūkis sportininkams, nes leidžiantis statesne ir siauresne įsibėgėjimo atkarpa jiems lieka mažiau laiko pasiruošti triukui.

Padangių paukštis. Triukų meistras Henrik Harlaut žydroje padangėje.

Nors rampų aukštis gali skirtis, jų konstrukcija ir surinkimo principai dažniausiai yra labai panašūs. Svarbiausia išlaikyti proporcijas ir kampų dydį. Paprastai įsibėgėjimo atkarpa, kurioje sportininkai įgyja reikiamą greitį, yra 38 laipsnių. Atsiplėšimo vietos, kurioje jie pakyla į orą, matmenys turi būti gerai apskaičiuoti, kad sportininkai pakiltų į reikiamą aukštį ir turėtų erdvės atlikti sudėtingesnius triukus, o tada saugiai nusileisti. Nusileidimo šlaito kampas panašus į įsibėgėjimo atkarpos, o jo centras paprastai yra 70 metrų nuo aukščiausio atsiplėšimo pakylos taško – tokiu būdu sportininkai gauna erdvės, jei reikėtų leistis nepasiekus nusileidimo taško ar jį praskriejus.

Stiliaus meistras. Vienas iš Harlaut ypatingų triukų – „nosebutter“ trigubas „cork“ 1620. Jis pradeda suktis dar iki atsiplėšimo nuo rampos, apsisuka ore 4 su puse karto tuo pat metu padarydamas trigubą salto.

Ruošiantis Fornebu „X Games“ varžyboms Organizatoriams reikėjo per 10 dienų spėti įrengti 60 metrų aukščio „Big Air“ rampą ir padengti ją sniegu. Tam buvo būtina surinkti inžinierių, statybininkų, stalių, krano mašinistų, elektrikų, sniego gamybos specialistų ir sniego formuotojų komandą. „36 žmonės turės surinkti beveik 130.000 konstrukcijų dalių. 37 vilkikai su puspriekabėmis turės atvykti laiku ir pagal grafiką. Visa tai būtina kruopščiai suplanuoti ir niekur nesuklysti. Tačiau yra vienas dalykas, kurį sunku suplanuoti – oro sąlygos. Lietus gali pavėlinti surinkimo darbus, o pučiant stipriam vėjui negalime naudoti kranų, kaip suplanavome“, sako Norvegijos „Big Air X Games“ arenos vadovas. Ačiū Dievui, dangus buvo be debesėlio, visą laiką švietė saulė, tad viską pavyko padaryti pagal planą.

Sniegas pagal užsakymą

Kur karštą vasaros dieną gauti sniego  „X Games“ varžyboms? Atsakymą žino „Polar Europe“ atstovas Sijtze Binksma: „Sniegą gaminame palapinėse. Tokiu būdu galime kontroliuoti jo kokybę ir nepriklausyti nuo oro temperatūros lauke. Dažniausiai sniegą gaminame tuomet, kai lauke būna pliusinė temperatūra, tad uždara aplinka mums būtina. Tuomet nesvarbu, ar lauke minus 15, plius 5 ar plius 30 laipsnių. Sniegas gaminamas purškiant oro ir vandens mišinį su trupučiu skysto azoto į palapinės vidų. Skystas azotas yra 196 laipsnių šalčio, tad kai mišinys sureaguoja su oru palapinėje, susidaro sniegas.“

Įsibėgėjimui ir nusileidimui paklojamas minus 12 laipsnių sniegas. Saulė tirpdo sniegą, tad jo pašaldymui naudojamas sausas ledas.

Sniego kokybė priklauso nuo skysto azoto kiekio mišinyje ir oro temperatūros palapinėje. „Esant minus 10, gauname kokybišką sniegą. Jei reikia puresnio sniego, aplinkos temperatūra turi būti minus 40–50 laipsnių. Aukštesnėje temperatūroje norint pagaminti kokybišką sniegą reikia daugiau skysto azoto,“ sako Sijtze Binksma.

Ant „Big Air“ rampų dažniausiai klojamas dviejų rūšių sniegas. Sniego rūšis bei jo dangos storis priklauso nuo konkrečios rampos vietos ir jos kampo. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, kike, sniegas turi būti drėgnesnis ir labiau suspaustas. „Norėdami gauti labiau suspausto sniego, į mišinį pridedame šiek tiek daugiau vandens. Palapinėje oro temperatūra siekia minus 6–8 laipsnius. Puresniam ir lengvesniam sniegui reikia minus 12 laipsnių,“ sako Sijtze Binksma.

Rampos išmėginimas. Kokomo Murase (Japonija), 13 m. amžiaus aukso laimėtoja „Big Air“ moterų snieglenčių rungtyje.

Palapinės patogios ir tuo, kad jas gali pastatyti ten, kur sniego reikia – tuomet jo nereikia pervežti. Prigaminus sniego darbo imasi formuotojai – jie pakloja reikiamo storio ir kokybės sniego dangą. Dažniausiai sniego dangos storis yra 40 cm, tačiau kai kuriose vietose ant žemės jo turi būti 50–60 cm. Kad sniegas nesušiltų, pertraukose tarp pasirodymų jis užklojamas apsaugine danga. Be to, jei reikia, sniegas pašaldomas sausu ledu. Norint kuo ilgiau išlaikyti sniegą karštą dieną, o būtent to reikėjo Fornebu gegužę, varžybų metu sniego dangą kasdien reikia atnaujinti.

Patenkinti sportininkai – sėkmės įrodymas

Būtent sportininkai taria galutinį žodį dėl to, ar „Big Air“ rampa ir sniegas yra kokybiški. Viena iš Fornebu „X Games“ varžybų dalyvių buvo Tiril Sjåstad Christiansen. Išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje ji sakė, nekantriai laukianti galimybės grįžti į sportą po priverstinės pertraukos dėl traumų. „Bus labai įdomu, ar sniegas ilgai išsilaikys“, sakė ji. Po poros dienų treniruočių metu ji buvo labai patenkinta. „Puiki“ – taip ji pakomentavo rampos kokybę. „Ski Big Air“ varžybose Tiril iškovojo sidabrą.

Takeru Otsuka (Japonija) – laimingas „Big Air“ vyrų snieglenčių rungties nugalėtojas duoda interviu „X Games“ vedėjui Jack Mitrani.

Kitas sportininkas, kuris labai teigiamai įvertino rampos kokybę varžybų išvakarėse surengtoje treniruotėje, buvo švedas Henrik Harlaut, jau 6 kartus laimėjęs auksą „X Games“ varžybose. „Sniegas gana drėgnas ir suslėgtas – būtent toks man ir patinka“, sakė jis. Vyrų „Ski Big Air“ rungtyje Henrik laimėjo sidabrą.

Ar žinote?

• Iškrauti kiekvieną Norvegijos „X Games“ varžyboms skirto skystą azoto cisterną užtrukdavo 3 valandas. 11 tonų per valandą 12 bar slėgiu.
• Iš tiesų, sniegas yra bespalvis. Tačiau jis atrodo baltas, nes ledo kristalai atspindi visas šviesos spektro bangas.
• 2018 m. Pjongčango Olimpiados metu „Big Air“ nusileidimo dalis buvo įrengta klojant sniegą žiūrovų tribūnoje.
• Klasikinė „Big Air“ rampa, kurioje atsiplėšimo vieta yra aukščiau už nusileidimo, vadinamas „laipteliu“. Rampa, kurios atsiplėšimo ir nusileidimo vietos yra tame pačiame aukštyje, vadinama „stalu“.
• Lietus, krentantis 6 laipsnių šilumos ore gali atšaldyti orą tiek, kad lietaus lašeliai virstų snaigėmis.

„Big Air“ slidininkų varžybų nugalėtojai: Birk Ruud (Norvegija), auksas. Henrik Harlaut (Švedija), sidabras. Oystein Braaten (Norvegija), bronza.

Tekstas: Cecilia Rudengren & Unni Bekkevold
Foto: Cecilia Rudengren