„Juodasis auksas“ iš Suomijos

Pasaulyje auga ikrų vartojimas, todėl vadinamasis juodasis auksas vis dažniau gaminamas žuvininkystės ūkiuose. Vienas iš pavyzdžių – Suomijos įmonė „Carelian Caviar“, gaminanti eršketo ikrus, vieną iš brangiausių pasaulyje maisto produktų.

Savo veiklą „Carelian Caviar“ pradėjo 2006 m. Suomijos Varkauso mieste. Tuo metu tai buvo vienintelė Skandinavijoje ir šiauriausiai pasaulyje veikianti ikrų gamintoja. Užauginti eršketus ikrų gamybai yra ilgas ir daug pastangų reikalaujantis darbas – pirmoji ikrų partija buvo pagaminta tik 2011 m. „Carelian Caviar“ kontroliuoja visą gamybos procesą – nuo mailiaus iki galutinio produkto. Žuvų kiaušinėliai surenkami, apvaisinami, inkubuojami ir pradedamas auginti mailius. Kai žuvys paauga iki rūšiavimo amžiaus, patinėliai ir patelės atskiriami ultragarsu. Patelės pradeda dėti ikrus tik visiškai subrendusios, 5–7 m. amžiaus.

Vienas eršketas pagamina 1–2 kg ikrų. Mažmeninėje rinkoje ikrai kainuoja nuo 700 € iki 2000 € už kilogramą, o kainą lemia jų kokybė.

Deguonis – gyvybės šaltinis

„Carelian Caviar“ turi 8000 kv. m ploto žuvų ūkį, kurį sudaro 50 didelių talpyklų. Sąlygos talpyklose griežtai kontroliuojamos naudojant įvairias pažangias priemones. Visuose auginimo baseinuose yra 170 daviklių, kurie matuoja įvairius rodiklius – vandens sąlygas, įskaitant temperatūrą, rūgštingumą, nitratų ir deguonies kiekį.

Norint užauginti sveikas žuvis būtina naudoti kokybišką vandenį, kuriame būtų nuolat palaikomi tinkami deguonies kiekio ir kiti parametrai. Kad eršketai išgyventų ir užaugtų sveiki, turi būti nuolat palaikomos idealios jų aplinkos sąlygos. „Carelian Caviar“ taip pat naudoja švarias talpyklas, pripildytas švaraus šalto vandens.

„Mūsų ūkis įsikūręs Suomijos ežerų regiono viduryje. Paskutiniame augimo etape prieš pat ikrų gamybos etapą eršketai išleidžiami į Saimaa ežero vandens pripildytas susisiekiančias talpyklas be jokio pašaro. Būtent šis vanduo ir suteikia mūsų ikrams unikalų skonį“, sako „Carelian Caviar“ gamybos vadovas Jani Rantula.

Nors kiekvienas parametras savaime yra svarbus, pagrindinis sveikų žuvų auginimo veiksnys yra skystas deguonis.

„Be deguonies tiesiog nebūtų mūsų verslo – jis yra būtina sąlyga“, sako Jani Rantula ir paaiškina, kad vandeniui judant visu 50 talpyklų tinklu, jis nuolat turi būti papildomas deguonimi.

„Palaikyti tinkamą deguonies lygį yra be galo svarbu, nes jei jis yra per mažas ar per didelis, tai neigiamai paveiks žuvų augimą“, sako jis.

Recirkuliacijos sistema, skirta tvariai gamybai

„Carelian Caviar“ gamina ikrus nenaudodama antibiotikų ar hormonų. Žuvys šeriamos pašaru be GMO, o galutinis produktas yra be konservantų.

Nors kai kurie žuvininkystės ūkiai išskiria maistingųjų medžiagų, kurios gali turėti neigiamos įtakos aplinkai, atsakingai valdomi ūkiai gali pagaminti didelius kiekius žuvies nekenkdami aplinkai. Be to, tokia tvari žuvų gamyba yra gera atsvara žvejybos išteklių pereikvojimui natūraliuose vandenyse, taigi taip tausojama jūros augalija ir gyvūnija.

Jani Rantula sako, kad „Carelian Caviar“ yra puikus aplinkai draugiško žuvų ūkio pavyzdys.

„Mūsų ūkio veiklos modelis pagrįstas recirkuliacinės akvakultūros sistema (RAS). Tai reiškia, kad mes nekeičiame vandens, o išvalome jį filtrais. Naujo vandens papildome tik 1–2 proc., taigi vandens suvartojame labai nedaug“, sako jis.

Žuvų ūkio dumblas keliauja į „Stota Enso“ popieriaus fabriko vandens valymo padalinį, kur jis išdžiovinamas ir naudojamas kaip kuras energijos gamybai. Be to, „Stora Enso“ tiekia žuvų ūkiui šilumą. Popieriaus fabrike iš atliekų gaminama šiluma leidžia visus metus palaikyti talpyklose +18 °C temperatūrą.

Text: Isabelle Kliger

Photo: Shutterstock and Carelian Caviar