Danai atgaivina senąsias meistrystės tradicijas

Jie atgaivina seniai išnykusias meistrystės tradicijas, derina 3D projektavimo įrankius su tradiciniais balnų gamybos būdais ir yra ryžtingi bei užsispyrę. Jų plieno ir odos baldai puošia namus įvairiose pasaulio šalyse, tačiau jie gimsta nedidelėse dirbtuvėse. Jie – tai „Overgaard & Dyrman“.

Toli šiaurėje, kažkur toli nuo visko ir kartu pačiame pasaulio vidury girdėti kalamo plieno skambesys. Šiaurės Jutlandijos meistrai laukiami visame pasaulyje, tačiau geriausiai jie jaučiasi savo dirbtuvėse Vestbjerge, kur paukščių čiulbėjimas susilieja su metalo virinimo traškesiu.

Ties Hammer Bakke gali pajusti, kaip istorija alsuoja prieš tūkstantmečius ledynmečio suformuotas kraštovaizdis, o jo tyloje lėtai gimsta kėdės, stalai ir suolai. Kraštovaizdis nė neįsivaizduoja, kad greičiausiai būtent jis įkvėpė du jaunuolius atsigręžti į senąsias tradicijas ir pamėginti išgauti retai matomą estetinį derinį. Susipažinkite – Christian Dyrman ir Jasper Overgaard. Save jie laiko tikrais technologijų fanatikais, gaminančiais baldus plikomis rankomis, pasitelkę senąsias tradicijas – ir naujas kompiuterines technologijas.

Taip gimsta svajonių baldai
Po įmonės pavadinimu „Overgaard & Dyrman“ slypi dviejų jos įkūrėjų vardai – Christian Dyrman ir Jasper Overgaard. Jų bendra istorija prasidėjo prieš 10 metų, kai jie susipažino Pramoninio dizaino programoje studijuodami inžinerijos mokslus Alborgo Universitete. Studijos vyko grupėse, tačiau netrukus Christian ir Jasper rado laiko tarp paskaitų padirbėti dviese. Tuomet jie dar neįsivaizdavo, kad po 10 metų jų ryžtas siekti tikslo duos vaisių, kurie taps tokiais paklausiais visame pasaulyje.

Inžinerijos studijos paskatino jų bendradarbiavimą bei suteikė technologinių žinių, tačiau noras giliau nerti į dizainerio amatą su laiku tik stiprės. „Kai kuri baldus, turi rankomis liesti jų medžiagą. Turi ją pajusti,“ sako Christian Dyrman. Jis rodo į savo kompiuterio ekraną – jame pradeda suktis „Wire“ kolekcijos kėdės brėžinys. „Turi suplanuoti ir išbandyti visas smulkiausias detales, todėl tam reikia naudoti ir projektavimo programą, ir pagaminti 1:1 mastelio modelius”. Nusprendę pasukti kūrybos keliu, Christian ir Jasper metė studijas Alborge ir įstojo, o vėliau baigė Danijos dizaino mokyklą Kopenhagoje. Mokyklos dirbtuvės buvo ta vieta, kur galėjo pasireikšti jų vaizduotė ir kūrybingumas.

Alfa patinai, abu turintys savo teritoriją
Šiandien Christian Dyrman atsako už produktų etapą nuo modelio sukūrimo iki gamybos. Jis užsiima kasdieniais Šiaurės Jutlandijoje esančių dirbtuvių reikalais, o Jasper dirba Kopenhagoje – jis atsako už pirminį dizaino etapą, taip pat rūpinasi viešaisiais ryšiais, bendrauja su žurnalistais. Jasper pakelia akis, jo žodžiuose – nemažai humoro: „Mes – kaip du alfa patinai. Jei sėdėtume viename biure, visą dieną prakalbėtume įvairiausiomis temomis.“

Christian linktelėdamas pritaria: „Kai nusprendėme įkurti „Overgaard & Dyrman“, abu dirbome skirtingose šalies vietose. Aš esu kilęs iš Šiaurės Jutlandijos, o Jasper gimė Zelandijoje, todėl svarbu buvo tai, ko kiekvienas iš mūsų norėjo. Aš nenorėjau keltis į Kopenhagą vien dėl to, kad taip, atseit, reikia daryti. Norėjau gyventi čia. Štai tokios mūsų sąlygos, tereikia, kad jos mums padėtų. Be to, didelė dalis gamybos Danijoje sutelkta būtent Jutlandijoje, o didelė dalis dizaino ir rinkodaros verslo – Kopenhagoje.“

Ačiū, gaminsime patys
Dar studijų metais vienas abiejų partnerių projektas suvedė juos su viena gamybos įmone, kuri pasiūlė gaminti jų baldus. Toliau sekė nesėkmingi gamybos bandymai Indijoje ir Kinijoje. „Jie pagamino prototipą, kuris nė iš tolo nebuvo panašus į tai, ką buvome sumanę. Tada supratome, kaip sudėtinga yra tada, kai esi sutelkęs dėmesį į detales, turi tiek daug skirtingų nuomonių apie tai, kaip viskas turi būti ir dar turi patikėti gamybą tarpininkui,“ sako Christian Dyrman. Jo partneris pritariamai linkteli. „Jei nori prisitaikyti prie tokio pasaulio, turi būti pasiruošęs daryti nuolaidas – arba viską daryti pats.“ Partneriai pasirinko antrąjį kelią – metė savo darbus ir šoko į darbo kombinezonus.

Galiu padaryti pats
Christian Dyrman atneša vieną iš „Wire“ kolekcijos kėdžių. Apmušalo oda švelni, minkšta ir tvirta. Forma organiška, aptaki ir lengva, nors viskas pagaminta iš grūdinto plieno. Šių vyrų darbo, paremto tikslo siekimu, užsispyrimu ir meistryste, rezultatai – unikalūs. Niekas net neatspėtų, kad jų meistriškos rankos, pagaminusios tokį pasididžiavimo vertą daiktą, virpėjo iš baimės, kai pasirodė pirmieji pirkėjai. Tačiau jei viską nori daryti pats, turi su tuo susitaikyti. O rankos greitai išmoksta pardavėjo kalbą.

Šiaurės Jutlandijos nykštukų ola
Kaip ir septyni nykštukai iš pasakos „Snieguolė“, taip ir Christian su Jasper dirba septynias dienas per savaitę. Jie daužo kūjais, plaka plaktukais ir siuva. 2014 m. pradžioje pagaliau pasirodė deimantai. Atvyko pirmieji pirkėjai – iš San Francisko ir Šveicarijos.
Christian prisėda ant kėdės ir atsilošia. „Čia ir sėdėjome. Turėjome pasirašyti platinimo sutartis, o pirkėjai norėjo uždirbti tiek ir tiek. Pardavimo pasaulio pažinimas buvo sudėtingas procesas. Tai ir įdomu, ir labai vargina,” sako jis, o Jasper priduria:
„Mūsų sritis – dizainas ir gamyba, o juk tada teko imtis rinkodaros ir pardavimų, steigti įmonę ir plėsti gamybą. Sudalyvavome parodoje Kelne – tai buvo geriausias mūsų sprendimas. Ne dėl pačios parodos, o dėl to, ką turėjome jai paruošti.“ Prie sėkmingo įmonės starto prisidėjo ir interneto tinklaraštininkai. „Būtent jie rašo, kas naujo ir madingo baldų pasaulyje, o mūsų klientai juos skaito,“ sako Christian.

Skubotam dizainui – ne
Be abejo, tie, kas perka Jasper ir Christian baldus, išmano estetiką ir sutinka mokėti už tai, kad galėtų grožėtis įspūdingomis detalėmis, tačiau kartu tai yra labai reiklūs žmonės. Ačiū Dievui, partneriai nesiskundžia per maža paklausa. Christian ir Jasper degte dega kurti tokius gaminius, kuriuose atsakytų už kiekvieną suvirinimo siūlę ar jungtį, kuriuose visos detalės būtų apgalvotos, išbandytos ir ištobulintos iki begalybės. Tačiau siekti tokio begalinio tobulumo nėra lengva.
Pasak Jasper, „Tai, kad tapome tuo, kuo tapome, gali būti problema, nes viską darome patys. Patys gaminame baldų gamybos įrankius, kontroliuojame pinigus, kuriame reklaminę medžiagą nuo nuotraukų iki svetainės. Mums būtina visiškai kontroliuoti savo gaminius ir nepakliūti į skuboto dizaino spąstus.“

Lėtas kūrybos procesas
Christian ir Jasper savo rankomis pagamino šimtus kėdžių – nuo pirmos suvirinimo iki paskutinės odos siūlės.  „Tai leidžia pačiam nuspręsti, kaip viskas turi būti. Esame nutarę nesileisti į jokius kompromisus. Mūsų baldai turi būti kokybiški, o tokių greitai nepadarysi. Gamybos metu jie turi ir pailsėti. Studijų metais daug išmokome apie planavimą ir tarpinius uždavinius – suprantu tokį metodą, tačiau skubėdamas ne visuomet gali pasiekti tokio įsitraukimo gylio, kokio norime,“ sako Christian.

Christian jau turėjo statybų suvirintojo-mechaniko specialybę, todėl buvo pasiruošęs dirbti su metalu, tačiau jiems dar reikėjo išmokti dirbti su oda. „Mūsų darbas labiau panašus į balnų gamintojo, o ne apmušėjo darbą. Kiek žinau, dirbame taip, kaip tai darė jau beveik išnykusio amato meistrai, nes profesionalių balnų gamintojų ruošimas Danijoje nutrūko prieš 40–50 metų. Tai labai įdomus, tačiau ilgai trunkantis darbas. Nieko nepadarysi – tiesiog taip yra.“

Ilgas genijų šešėlis
Danija garsėja visame pasaulyje pripažintais baldų ir dizaino meistrais – Kaare Klint, Hans Wegner, Finn Juhl ir kitais. Iš jų „Overgaard & Dyrman“ mokosi ir semiasi įkvėpimo.
„Didžiąją baldų meistrų talento dalį sudaro mokėjimas įžvelgti, kaip galima panaudoti konkrečią medžiagą ir kokius techninius sprendimus ji siūlo. Mums toks požiūris tinka, tačiau medžiaga gali būti labai įvairi. „Wire“ kolekcijoje dirbame su plienu ir oda, tačiau gali būti ir įvairių kitų medžiagų. Mums įdomiausia išsiaiškinti, kaip galima panaudoti konkrečią medžiagą, ką galima iš jos išspausti išsaugant estetinį malonumą,“ sako Jasper.
„Pavyzdžiui, plastikas mūsų nelabai domina, nes iš jo gali padaryti beveik bet ką, o štai iš metalo, odos, medžio ir akmens gali padaryti ne viską. Todėl jei nori, kad šios medžiagos paklustų tau, turi su jomis derėtis. Pavyzdžiui, plienas, kurį naudojame kėdėse, leidžia sukurti lengvas konstrukcijas, tačiau ant jo nepatogu sėdėti. Todėl tam naudojame odą, paprastai naudojamą balnams. Toks nuodugnus atskiros medžiagos savybių tyrinėjimas buvo būdingas ir Wegner bei Klint,“ sako Christian.

Žmogaus ir mašinos derinys
„Jei kreipsi dėmesį tik į meistrystę, greitai sugebėsi pagaminti kažką unikalaus. Kita vertus, šiuolaikinės technologijos gali greitai užgožti meistrystę, todėl tokie baldai tebus masinis produktas. Mes stengiamės suderinti geriausias šiuolaikines technologijas bei geriausias senosios meistrystės tradicijas,“ sako Jasper.

Christian rodo į siaurus plieno profilius, kurie kuria jų baldų formas, ir sako: „Šitie pagaminti programuojamomis staklėmis. Rankomis tokių niekaip nepadarytume. Pirmieji mūsų prototipai nebuvo labai vykę, nes metalą mėginome lenkti rankomis, tačiau staklėmis gali išgauti tikrai įdomias formas. Kai kalbame apie suvirinimą, daugelis žmonių klausia, kodėl nenaudojame suvirinimo robotų, tačiau suvirinant tokiu būdu nuokrypiai mums būtų per dideli. Todėl tokius baldus turi suvirinti savo amatą išmanantis meistras savo rankomis. Suvirinimo robotas – kvailas, jis nesugeba ištaisyti netikslumų. O žmogaus ranka – gali.“

Iš dirbtuvių – pro darželį
Praėjus 10 metų po jų pažinties, abiejų partnerių pagaminti baldai puikuojasi pirkėjų namuose nuo Sidnėjaus iki Singapūro. Užklupus komercinei sėkmei teko plėsti gamybą, todėl šiuo metu įmonėje be abiejų partnerių dar dirba keturi darbuotojai – du su metalu ir du su oda. Taigi Christian ir Jasper randa daugiau laiko savo šeimoms, o grįždami iš darbo namo abu užsuka į vaikų darželį.
„Žinote, jei pasineri į verslą, geriau kurį laiką gyventi be vaikų. Juk vaikams neišvengiamai reikės skirti laiko ir dėmesio. Tačiau mums kažkaip pavyksta viską suderinti – apie tai, kad tapsime tėvais, abu vienas kitam pranešėme su vos dviejų mėnesių pertrauka,“ sako Jasper.

Nauja kolekcija – 2018 m.
Ateities svajonė – gamyba, kurioje galima realizuoti universalumo svajonę: tai būtų vieta, kurioje lankytųsi įvairių sričių specialistai nuo meistrų iki mokslininkų, kuriuos vienytų bendras siekis tyrinėti medžiagas ir noras sužinoti, ką dar galima iš jų padaryti ar kaip jas panaudoti.
„Tokioje vietoje turi būti sudarytos visos reikiamos darbo sąlygos,“ sako Christian Dyrman. Jis priduria, kad jų naujoji baldų kolekcija turi pasirodyti 2018 m. pavasarį, o šiuo metu jie stengiasi perprasti specifinį odos pinimą.

Tik ateitis parodys, ar „Overgaard & Dyrman“ bus pajėgūs prilygti Wegner, Klint ir kitiems garsiems danų dizaineriams, tačiau vieną dalyką įmonė jau turi – siekį tobulinti savo gaminius negailint pastangų ir laiko.

Tik faktai
„Daug dirbame su smulkiomis metalo detalėmis, kurias reikia privirinti, todėl džiaugiamės, kad turime dujų tiekėją, kuriuo visuomet galime pasitikėti. Galime ne tik pasitarti su profesionaliais AGA suvirinimo specialistais, bet ir visuomet gauname užsakytas dujas kitą dieną. Tai reiškia, kad iš karto galime imtis realizuoti savo idėjas,“ sako Christian Dyrman.