Argonas gerina regėjimą ir kelia palydovus į orbitą

Argonas yra labiausiai paplitusios tauriosios dujos Žemės atmosferoje. Jos išgaunamos iš deguonies, gaminamo oro skaidymo gamyklose. Šios dujos naudojamas daugybėje sričių atskirai arba dujų mišiniuose.

Argonas (Ar) yra bespalvis, bekvapis, beskonis ir netoksiškas. Tai buvo pirmosios atrastos tauriosios dujos. Kaip ir kitose tauriosiose dujose, argono atomo išoriniame sluoksnyje yra 8 elektronai. Paprastai to siekia visų medžiagų atomai jungdamiesi su kitais atomais ir dalydamiesi elektrodais. Štai kodėl argonas yra toks stabilus. Argonas susidaro yrant nestabiliam radioaktyviam kaliui. Todėl šios dujos naudojamos nustatant mineralų ir uolienų amžių – tuomet taikomas kalio-argono datavimo metodas (K–Ar archeologinis datavimas).

Efektyvios apsauginės dujos suvirinimui ir pjovimui

Dažnai argono inertinės savybės panaudojamos siekiant apsisaugoti nuo oksidacinio oro poveikio. Argonas yra daug tankesnis už orą, todėl tai yra efektyvios apsauginės dujos; jos dažnai naudojamos, kai azotas yra per daug reaktyvus arba kai kitos tausiosios dujos – per brangios. Dažniausiai argonas naudojamas suvirinimo metu atskirai arba dujų mišinyje – jos saugo karštą išlydytą metalą nuo užteršimo atmosferos dujomis, pvz., deguonimi, azotu ir vandens garais. Naudojant argoną suvirintos siūlės yra labai kokybiškos, todėl šios dujos naudojamos gaminant elektros generavimo įrangą ir „Ariane“ raketų degalų bakus.

„Ariane“ raketos nešėjos į orbitą iškelia palydovus. Raketų degalų bakai suvirinti aukštos kokybės siūlėmis naudojant argoną.

Metalų pjovimo srityje labai įkaitintas argonas naudojamas pjaunant plieno ir spalvotųjų metalų lydinius plazma. Plazminio pjovimo metu argonas pagerina jonizaciją – šis metodas plačiai taikomas automobilių ir vėjo turbinų gamyboje. Argonas taip pat naudojamas kaip apsauginė atmosfera karščiu apdorojant reaktyvius metalus – taip išvengiama reakcijos su azotu arba azotas pašalinamas visiškai. Kaip apsauginė atmosfera argonas taip pat plačiai naudojamas puslaidininkių gamyboje, pvz., formuojant silicio kristalus gaminant lustus. Argono apsauginės dujos naudojamos ir kaitinamosiose lempose; liuminescencinio apšvietimo lempose jis suteikia žydrą švytėjimą, be to, argonas naudojamas ir taupiosiose lemputėse.

Argonas gerina plieno kokybę ir išlaiko šviežią maistą

Argonas naudojamas apdorojant metalus, pvz., aukštos rūšies plieną, aliuminį ir titaną. Šiame procese argonas naudojamas nudujinimui ir maišymui – tai leidžia išvengti oksidacijos, užtikrina vienodą metalo lydinio temperatūrą bei tikslią lydinio sudėtį, taip pat mažina chromo nuostolius gaminant aukštos rūšies plieną. Kita dujų panaudojimo sritis yra chemijos ir vaistų pramonės talpyklų ir vamzdynų inertinimas ir valymas. Be to, argonas dažnai naudojamas maisto pramonėje, ypač kaip pakavimo dujos. Sunkus argonas išstumia deguonį ir drėgną orą iš pakuotės, todėl maistas joje ilgiau išlieka šviežias. Tokiu pačiu principu argonas ilgiau išlaiko vyną statinėse.

Argono šilumos laidumas yra labai mažas, palyginti su daugeliu kitų dujų. Ši savybė išnaudojama izoliacijoje, pvz., argonu užpildomi tarpai tarp stiklų šiuolaikiniuose languose.

Sveikatos priežiūros srityje skystas argonas naudojamas naikinti vėžio ląsteles. Argonas vaidina svarbų vaidmenį eksimerinių lazerių technologijoje, kuri iš esmės pakeitė akių chirurgiją. Šiuo greitu ir efektyviu metodu gydomi regos sutrikimai, įskaitant toliaregystę ir trumparegystę. Ultravioletinės šviesos spinduliu sunaikinamas nereikalingas audinys. Tauriųjų dujų mišinys naudojamas kaip lazerio terpė, o lazerio efektyvumą labai lemia šių dujų grynumas. Paprastai lazeryje naudojamose dujose yra 0,05–0,3 proc. reaktyvių dujų halogeno (fluoro arba vandenilio chlorido), 1–10 proc.tauriųjų dujų (argono, kriptono arba ksenono) ir 90–99 proc. buferinių dujų (helio arba neono). Eksimeriniai lazeriai taip pat naudojami elektronikos pramonėje – elektroninių grandinių mikrolitografijoje gaminant mobiliųjų telefonų ekranus ir gręžiant mikroskopines skylutes rašalinių spausdintuvų kasetėse.

Ar žinote šiuos faktus apie argoną?
  • Argonas yra trečios pagal kiekį dujos ore, kuriuo kasdien kvėpuojame. Taip pat didžiuliai jo kiekiai yra kitose planetose. Merkurijaus atmosferoje argono yra 70 proc., o Žemės – vos 0,93 proc.
  • Argono pavadinimas kilo iš graikų k. žodžio „argos“, kuris reiškia „tingus“ ar „pasyvus“.
  • Jau XVIII a. pabaigoje kai kurie mokslininkai spėjo, kad oro sudėtyje yra dujų, kurios vėliau tapo žinomos kaip argonas. Tai pavyko įrodyti tik praėjus dar vienam šimtmečiui, tačiau net dviem būdais. Iš pradžių mokslininkai pastebėjo, kad iš cheminių junginių išskirtas azotas yra lengvesnis už iš oro išskirtą azotą. Vėliau oro spalvotose spektrogramose buvo atrastos naujos linijos. Abu šiuos požymius lėmė tai, kad argonas yra sunkesnis už kitas orą sudarančias dujas.

Text:
Foto: Shutterstock