Mankštintis su deguonimi ar be jo? Naujas LOPL tyrimas

Neseniai Šiaurės Europoje atliktas pirmas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, ar LOPL pacientams, kurie fizinės veiklos metu patiria deguonies trūkumą, o ramioje būsenoje ­ ne, mankštos metu naudinga gauti papildomą deguonies kiekį.
Dažniausia LOPL (lėtinės obstrukcinės plaučių ligos) priežastis yra ilgametis rūkymas. Ši liga yra viena iš skaudžiausių šiandienos sveikatos rykščių. LOPL pacientai paprastai kenčia nuo dusulio, jaučia nuovargį ir apatiškumą, kurį sukelia pažeisti bronchai, kurie būna susiaurėję, arba fizinio aktyvumo stoka.

Gyvenimo kokybė

„LOPL turi neigiamą poveikį gyvenimo kokybei. Ja sergantiems darosi vis sunkiau užsiimti kasdiene veikla bei gyventi įprastai. Tai yra svarbus tyrimas, kuris, tikimės, leis sunkiems LOPL pacientams gyventi kokybiškesnį gyvenimą bei išvengti nereikalingos kančios,“ sako Margareta Emtner, Upsalos universiteto profesorė ir tyrimo vadovė.

Naujos žinios gali suteikti atsakymų

Jau nustatyta, kad ramybės būsenoje deguonies stygių jaučiančių LOPL pacientų savijauta pagerėja paskyrus jiems ilgalaikę deguonies terapiją, tačiau šioje srityje vis dar trūksta žinių. „Šių žinių reikia tiek pacientams, tiek ir gydymo įstaigoms. Logiška, kad „Linde Healthcare“ sutiko skirti tyrimo dalyviams deguonies terapiją. Mums svarbu prisidėti prie geresnio LOPL ir pacientų fizinės būklės supratimo. O vėliau, žinoma, norime, kad sunkūs LOPL pacientai galėtų mėgautis kokybiškesniu gyvenimu,” sako Gunilla Almqvist, „Linde Healthcare“ bendrovės Namų priežiūros produktų ir verslo plėtros vadovė.

Projektas vykdomas trijose šalyse

Tyrimas, pavadintas AMBOX (AMBulatory OXygen – ambulatorinis deguonis), vykdomas Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje. LOPL problematika labai panaši visame Šiaurės Europos regione, o visų trijų šalių visuomenės labai susidomėjusios atsakymų paieška. Tyrime dalyvaus 144 dalyviai – fizinio aktyvumo metu pusei jų bus taikoma papildomo deguonies terapija, o kitai pusei – ne. Kiekvienas dalyvis susitiks su fizioterapeutu ir bus skatinamas mankštintis viso tyrimo metu. Abiejų grupių dalyvių rodikliai bus įvertinti tyrimo pradžioje, po 6 ir po 12 mėnesių.

Ilgesnio laikotarpio tyrimas

„Nemažai tyrimų parodė, kad LOPL pacientams svarbu užsiimti fizine veikla. Mankšta ir fizinis aktyvumas gerina žmogaus fizinį pajėgumą ir sukuria pagrindą kokybiškesniam gyvenimui,“ sako Margareta Emtner. „Mes norime stebėti tyrimo dalyvius 1 metus, kad sužinotume, kokį poveikį terapija turi ilgesniu laikotarpiu bei kaip į ją reaguoja patys dalyviai“ – pasakoja moteris.

Rezultatus įvertins fizioterapeutas

Tyrimo metu bus stebima ne tik dalyvių fizinė būklė, bet ir jų gyvenimo kokybė. Pirmojo susitikimo su fizioterapeutu metu dalyviai nustatys sau kitos savaitės fizinio aktyvumo tikslus – kokia veikla jie užsiims ir kada. Dalyviai taip pat turės kasdien vesti veiklos dienoraštį, kuriame žymės, kuo jie užsiėmė ir kaip jiems sekėsi. Po savaitės fizioterapeutas pasikalbės su dalyviais, kad susipažintų su jų pažanga bei kartu su jais suplanuotų naujos savaitės veiklą. Pirmą mėnesį fizioterapeutas skambins dalyviams kas mėnesį, o vėliau – rečiau.

Tyrimo metu siekiama nustatyti, ar dalyviai, fizinės veiklos metu gaunantys daugiau deguonies, tampa fiziškai aktyvesni ir pagerėja jų gyvenimo kokybė, lyginant su dalyviais, kurie papildomo deguonies negauna. Taip pat norime sužinoti, kaip keičiasi dalyvių, gaunančių papildomo deguonies, savijauta. Tikimasi, kad fizinio aktyvumo metu papildomą deguonies kiekį gaunantys dalyviai galės lengviau pakelti fizinį krūvį, o tai paskatins juos dažniau mankštintis. Sveikatos palaikymo požiūriu fizinis aktyvumas naudingas ne tik LOPL pacientams, bet ir visiems žmonėms.