Šiaurės Europos šalys pradeda švelninti valstybinį alkoholio gamybos monopolį, todėl visame regione kuriasi naujos inovatyvios ir mažos stipriųjų gėrimų įmonės bei alaus daryklos. Viena iš jų yra Norvegijos alkoholio įmonė „OSS Craft Distillery AS“, įsiveržusi į rinką su jau spėjusiu pagarsėti „Bareksten Spirits“ prekės ženklu.

Pernai „OSS Craft Distillery“ gaminamas „Bareksten Botanical“ džinas sulaukė pripažinimo tarptautinėje stipriųjų gėrimų rinkoje – jis pelnė du aukso medalius „World Gin Awards“ konkurse San Franciske bei dar penkis aukso medalius kituose tarptautiniuose konkursuose. Šio džino, pasižyminčio „ryškiu pikantišku žalio kadagio ir pušies aromatu, papildytu raudonų uogų ir prieskoninių žolelių skoniu… bei labai švelniu saldaus medžio, cinamono ir citrinos poskoniu“ prieš tris metus net nebuvo, o šiandien jį rasite prisiekusių džino mėgėjų pirkinių krepšeliuose dvidešimt pasaulio šalių.

26 rūšių augalai

„2005 m., kai prasidėjo Norvegijos alkoholio rinkos liberalizavimas, šalyje veikė dvi stipriųjų gėrimų gamintojos, tačiau nė viena iš jų nesugebėjo pasinaudoti tokia galimybe“, sako „OSS Craft Distillery“ įkūrėjas ir savininkas Stig Bareksten. „Aš turėjau gėrimo idėją, todėl kreipiausi į vieną iš dviejų gamintojų padėti man jį pagaminti.”

2014 m. Bareksten įsigijo šią įmonę, kuri savo veiklą pradėjo kaip biodegalų gamintoja, ir pradėjo gaminti savo stipriuosius gėrimus. Šiandien „Bareksten“ gėrimų gamą sudaro akvavitas, viskis, degtinė, vaisių likeris ir, žinoma, pasaulyje pripažintas „Bareksten Botanical“ džinas.

„Norėjau sukurti norvegišką džiną, gaminamą panaudojant mūsų gamtos siūlomas fantastiškas žaliavas“, sako Bareksten, pridurdamas, kad „Bareksten Botanical“ džino gamyboje naudojama 26 įvairių augalų, iš kurių 19 surenkama Norvegijoje, įskaitant miško uogas, bruknes, mėlynes, rabarbarą, šeivamedžio žiedus.

Naujas distiliavimo būdas

Pasak Bareksten, jo įmonė priklauso naujajam Šiaurės šalių judėjimui, kuriame daugybė mikrodaryklų kuria savo vardą gamindamos naujo stiliaus alkoholinius gėrimus.

„Čia, Skandinavijoje, mes naudojame mažesnius distiliatorius ir vietinius augalus. Tokiu būdu sukuriame sodresnio skonio džiną, labiau tinkantį skandinaviškiems skonio receptoriams“, sako jis.

„Bareksten Botanical“ džinas distiliuojamas kaip ir tradicinis „London Dry“ džinas – taikant viengubą distiliavimo būdą ir atskiedžiant gautą spiritą vandeniu. Tačiau Bareksten taip pat taiko ir šiuolaikinį būdą – prideda apelsinų ir žaliųjų citrinų, taip pat rabarbaro, mėtų ir gėlių aromatų. Prieskoniai mirkomi silpname alkoholyje – tokiu būdu parenkamas optimalus jų skonio stiprumas. Distiliavimo metu uogų skonio aromatas patenka į distiliatorių ir suteikia džinui netradicinį skonį.

Tokio sudėtingo džino nepagaminsi pernakt, tačiau Bareksten atveju didžioji dalis darbo nudirbama būtent naktį.

„Aš – tikras pelėda, todėl pirmas mano gėrimo kūrimo etapas paprastai vyksta naktį, mano virtuvėje“, pripažįsta Bareksten. Pasak jo, dažnai anksti ryte jį dar galima užtikti virtuvėje eksperimentuojant su įvairiais atskirais prieskoniais. Dažniausiai jis juos renka ar užaugina pats.

„Stengiuosi išmėginti viską, ką turiu po ranka. Kai tik pagalvoju, kad koks nors augalas galėtų suteikti džinui išskirtinio skonio, iš pradžių distiliuoju jį atskirai, kad sužinočiau, kas lemia jo skonines savybes, o tada galvoju, kaip jis derėtų recepte su kitais ingredientais.“

Radus naują tinkamą ingredientą jis perduodamas „OSS Craft Distillery“ laboratorijai, kur jis ištiriamas ir įtraukiamas į bandomąjį naujo recepto distiliavimą.

„Iki šiol atlikau maždaug 250 distiliavimų. 5–10 bandymų visiškai pasiteisino – su atrinktais ingredientais atlikome standartinio dydžio 600 litrų talpos distiliavimą, o vėliau naujieji receptai pelnė mums pasaulinį garsą“, užbaigia Stig Bareksten.

Tekstas – Isabelle Kliger
Nuotrauka – KIND